Kategorija: Kredito unijos naujienos

2023-ieji LKU kredito unijų grupei pasižymėjo sparčiu augimu bei tvirta finansine pozicija. Pernai LKU grupė augino skolinimo apimtis – naujai suteiktų paskolų suma siekė 208 mln. eurų. Greičiausiai augo paskolų verslui portfelis – 22,13 % per metus. Tuo tarpu indėlių augimas, paskatintas didėjančių palūkanų normų, perkopė 7 % ribą ir portfelio vertė pasiekė 754 mln. eurų.

„Pastaraisiais metais kredito unijų sektorius augo rekordiniu tempu. LKU grupė gerino pagrindinės veiklos rodiklius ir tobulino klientams teikiamas finansines paslaugas. Ir nors metai nebuvo lengvi, tačiau išlaikėme aukštą paskolų portfelio kokybę ir tvarią bei pelningą veiklą, kuri bus ypatingai reikšminga stiprinant kredito unijų kapitalą“, – metus apibendrina grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Metų rezultatų apžvalga

Neaudituotais duomenimis, LKU kredito unijų grupės palūkanų pajamos per 2023-iuosius pasiekė 59,7 mln. eurų sumą. Pastarosios buvo 68,72 % didesnės, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai siekė 35,38 mln. eurų. Tokiam augimui reikšmingą įtaką turėjo naujos narės – vienos didžiausių kredito unijų „Taupa“ – prisijungimas prie LKU grupės.

Viso LKU kredito unijų grupė per 2023 metus uždirbo 13,26 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno. Tuo metu konsoliduotas grupės turtas paaugo 8,65 % iki 860,48 mln. eurų.

Paslaugų ir komisinių pajamų per praėjusius metus gauta 2,08 % daugiau nei prieš metus per tą patį laikotarpį ir bendra suma siekė 1,52 mln. eurų. Pernai tuo pačiu laiku šis rodiklis siekė 1,49 mln. eurų. Skaičiuojama, kad LKU grupė per metus suformavo 2,78 mln. eurų specialiųjų atidėjinių.

Preliminariais duomenimis, grupę prižiūrinčios LCKU turtas 2023 m. gruodžio 31 d. siekė 255,63 mln. eurų, per metus augo 1,69 %. Didžiausia centrinė kredito unija Lietuvoje per šį laikotarpį uždirbo 2,87 mln. eurų grynojo pelno. Tuo tarpu uždirbtų grynųjų palūkanų pajamų LCKU skaičiavo 6,97 mln. eurų  – 49,9 % daugiau nei pernai per tokį pat laikotarpį, kai šios siekė 4,65 mln. eurų.

2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis, veiklos riziką ribojančius normatyvus tiek LCKU, tiek LKU grupė vykdė su atsarga.

Gyventojų, ūkio ir verslo finansavimas

LKU kredito unijų grupė 2023-aisiais augino skolinimo apimtis. Neaudituotais duomenimis, konsoliduotas paskolų portfelis 2023 m. gruodžio 31 d. siekė 725,52 mln. eurų ir per metus augo 13,33 %.

Viso per 2023 metus buvo pasirašyta 4 004 naujos paskolų sutartys už bendrą 208,1 mln. eurų sumą. Skolinimas LKU grupėje 2023-aisiais augo 6,23 %, lyginant su metais anksčiau. Sparčiausiai augo konsoliduotas paskolų verslui portfelis – 22,13 % iki 281,25 mln. eurų. Antroje vietoje – paskolos būstui, kurių portfelio balansinė vertė per metus augo 10,04 % iki 335,29 mln. eurų.

Tuo metu paskolų žemės ūkiui portfelis per visus 2023 metus augo 6,27 % iki 101,27 mln. eurų. Svarbu pastebėti, kad naujų paskolų, suteiktų žemės ūkio subjektams, per 2023-iuosius metus vertė augo 64,62 %, lyginant su 2022-aisiais.

Gyventojų taupymo įpročiai

2023-ieji metai kredito unijoms buvo pažymėti išaugusiu gyventojų ir verslo pasitikėjimu. Dėl aukštai išlaikytų indėlių palūkanų normų bei indėlių saugumo, LKU grupė stebėjo net 38,83 % didesnį naujų terminuotųjų indėlių sutarčių skaičių, palyginti su 2022 m.

Padidėjęs susidomėjimas lėmė ir bendro indėlių portfelio augimą. Per 2023 metus konsoliduotas LKU kredito unijų grupės indėlių portfelis, įskaitant santaupas einamosiose sąskaitose, išaugo 7,66 % ir pasiekė 754,31 mln. eurų ribą. Šie rezultatai atspindi stiprėjantį visuomenės pasitikėjimą kredito unijomis kaip patikima ir patrauklia finansine alternatyva.

LCKU teigimu, aukštos indėlių palūkanos ir saugumas išlieka esminiais veiksniais, lemiančiais klientų pasirinkimą taupyti kredito unijose.

Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje 2023 m. antrą pusmetį demonstravo sulėtėjimą, rodo Registrų centro duomenys. Vis dėlto būsto finansavimo klausimas išlieka aktualus, ypač planuojantiems įsigyti pirmąjį būstą, taip pat pajamas gaunantiems užsienyje bei laisvai samdomiems darbuotojams. LKU grupės ekspertai ragina pasikartoti pagrindinius dalykus ir atsako į dažniausiai kylančius klausimus apie paskolas.

Pirmas žingsnis – finansinių galimybių įsivertinimas

Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius dvylika mėnesių būstų pardavimo skaičius šalyje susitraukė daugiau nei dešimtadaliu – iki maždaug 2016 m. lygio. Nepaisant to, planavę įsigyti būstą šių planų dėl pabrangusių paskolų neatsisakė, tačiau dalis atidėjo netolimai ateičiai.

Kilęs EURIBOR turintiems paskolas išaugino įmokų dydį, o planuojantiems pasiskolinti – pasėjo daugiau baimių. „Visgi reikia nepamiršti, kad paskola įprastai imama 30-čiai metų. Per tokį laikotarpį šalies ekonomikos bei kintamosios palūkanų dalies svyravimai vyks, todėl šiandienos situacijos nereikėtų vertinti kaip nuosprendžio visam paskolos laikotarpiui“, – sako Ingrida Kedytė, Lietuvos centrinės kredito unijos Finansinių rizikų departamento direktorė.

Palūkanų normos euro zonoje 4 % lygyje išliks ir šių metų pirmą pusmetį, prognozuoja Lietuvos bankas, o antrąjį pusmetį galime stebėti ir mažėjimą.

Tuo metu I. Kedytė svarstantiems pasiskolinti primena bendrąją taisyklę – remiantis Atsakingo  skolinimo nuostatais, visų finansinių įsipareigojimų įmokos neturėtų viršyti 40 % asmens ar jo šeimos mėnesinių pajamų. Tai apsaugo vartotoją nuo įsiskolinimo naštos, neplanuotai atsiradus pajamų ar išlaidų pokyčiams.

Dirbantiems užsienyje arba savarankiškai

Anot Lietuvos statistikos departamento, per 10 metų dirbančių pagal individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą išaugo daugiau nei 2 kartus. Visgi dirbantieji savarankiškai arba užsienyje vis dar susiduria su nemalonumais, kai nusprendus pasiskolinti sulaukiama neigiamo kreditoriaus atsako.

„Manyti, kad laisvai samdomi darbuotojai ar dirbantieji užsienyje neturi galimybių pasiskolinti Lietuvoje – klaidinga, – tikslina ekspertė. – Kredito unijos atsižvelgia į kiekvieno kliento situaciją ir kartu ieško individualių finansavimo sprendimų. Tačiau reikia žinoti, kad Jūsų bus paprašyta pateikti pajamas pagrindžiančių dokumentus už kiek ilgesnį nei 12 mėnesių laikotarpį.“

Įprastai surinkti duomenis apie pajamas už ilgesnį laikotarpį užtrunka, todėl ekspertė pataria pasiruošti būtinus dokumentus dar prieš leidžiantis į būsto finansuotojo paiešką.

Dažniausiai kylantys klausimai apie būsto paskolą

LKU grupė finansuoja naujos, senos ir nebaigtos statybos butus, gyvenamuosius, poilsio ar sodo namus. Kredito unijos gali finansuoti iki 85 procentų būsto vertės. Taip pat teikiamos paskolos su valstybės subsidija pirmąjį būstą norinčioms įsigyti arba statyti jaunoms šeimoms.

Finansų ekspertai prieš pasirašant paskolos sutartį rekomenduoja sumodeliuoti įvairius galimų įsipareigojimų scenarijus – jeigu vienas iš sutuoktinių netektų darbo arba jei palūkanos ateityje vėl padidėtų.

Būsto paskola yra svarbus ir ilgalaikis sprendimas, todėl ketinantiems pasiskolinti kyla aibė klausimų. „Klausimai yra natūrali proceso dalis, – sako ekspertė. – Ypatingai, jeigu asmuo skolinasi pirmą kartą. Kuo klientai turės daugiau žinių, tuo bus lengviau pasirinkti finansuotoją, o paskolos gavimo procesas bus sklandus ir kels mažiau nerimo. O jaučiant poreikį specialisto konsultacijai, visada rekomenduojame kreiptis į banko ar kredito unijos specialistus, kur gausite visą informaciją apie būsto finansavimą.“

• Kokią sumą galėsiu pasiskolinti? Pagal Atsakingo skolinimo nuostatus, visų šeimos narių įsipareigojimų mėnesio įmokų suma negali viršyti 40 % visų per mėnesį šeimos gaunamų grynųjų pajamų.
• Ar gausiu paskolą, jeigu dirbu savarankiškai arba užsienyje? Būsto paskolą LKU grupės kredito unijose gali gauti ir dirbantys savarankiškai arba pajamas gaunantys iš užsienio(EUR arba SEK, DKK, PLN, GBP, USD, NOK, CHF, ISK ir CAD valiutomis). Tokiu atveju kredito unija paprašys pateikti pajamas pagrindžiančius dokumentus už 12 arba 24 mėn. laikotarpį. Dirbantiems užsienyje būtina pateikti darbo sutarties kopiją, bankinius sąskaitos išrašus, algalapius ir kt., o laisvai samdomiems darbuotojams – deklaracijas, pajamų-išlaidų žurnalą, banko sąskaitos išrašus ir kitus veiklos pajamas bei išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
• Kur skolintis geriausia? Visada įvertinkite kelių paskolos davėjų pasiūlymus. LKU kredito unijų grupė suteikia galimybę interneto svetainėje lku.lt užpildžius vieną paraišką paskolai gauti sulaukti net kelių kredito unijų pasiūlymų, kuriuos galima palyginti.
• Ar patirsiu papildomų išlaidų? Įsigyjant būstą su paskolą, Jūsų bus paprašyta padengti ne mažiau nei 15 % turto rinkos vertės arba pirkimo kainos (priklausomai, kuri mažesnė). Taip pat perkant, pavyzdžiui, turtą už 100 tūkst. eurų patirsite papildomų išlaidų už turto įkeitimą (hipoteką), notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat turto rinkos įvertinimą bei draudimą, kurios bendrai gali siekti nuo 1500 iki 2000 eurų.
• Ką daryti, jeigu netekau darbo ar laikinai sumažėjo gaunamos pajamos? Kilus klausimams dėl paskolos arba susidūrus su laikinais finansiniais sunkumais jau turint įsipareigojimų, pirmiausia, rekomenduojame kreiptis į savo kredito įstaigos specialistus, kur bus įvertinta Jūsų situacija, peržiūrėtas paskolos grąžinimo grafikas ir kt.

Gerb. Kliente,

informuojame, kad š. m. gruodžio 23–26 d., gruodžio 30–31 d. ir 2024 m. sausio 1 d. pervedimai bus atliekami tik tarp LKU grupei priklausančių kredito unijų narių ir klientų sąskaitų.

Nariui ar klientui š. m. gruodžio 23–26 d. pateikus mokėjimo nurodymą lėšų gavėjui, kuris nėra LKU grupės narys ar klientas, mokėjimas bus įvykdytas ir lėšos pasieks gavėją š. m. gruodžio 27 d. apie 12.00 val. Pateikus mokėjimo nurodymą š. m. gruodžio 30–31 d. arba 2024 m. sausio 1 d. lėšos pasieks gavėją 2024 m. sausio 2 d. apie 12.00 val. 

Atsiskaityti mokėjimo kortelėmis prekybos ir paslaugų teikimo vietose, išsigryninti lėšų tinklo „Medus“ ar kituose bankomatuose, naudotis el. bankininkyste „i-Unija“ ir LKU mobiliąja programėle šventiniu laikotarpiu bus galima kaip įprasta.  

Linkime šiltų šv. Kalėdų ir gausių 2024-ųjų metų!

LKU kredito unijų grupė

Didžiausią kredito unijų grupę šalyje prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) kartu su partneriu „Mastercard“ skelbia šventinį žaidimą LKU kredito kortelių „Mastercard Standard“ turėtojams. Žaidimą vainikuos prizai net šešiems laimingiesiems, kuriems atiteks dovanų kuponai poilsiui ir kūno puoselėjimo procedūroms „Vytautas Mineral SPA“ Birštone.

Pirkdamas dovanas kitiems – gauk dovaną sau!

Jau per 12 tūkstančių LKU kredito unijų grupės klientų naudojasi mokėjimo kortelėmis „Maestro“, „Mastercard Standard“ ir „Mastercard Business“, kurios spėjo tapti nepamainomu kasdienių atsiskaitymų įrankiu. „Kaip pradėsi Naujuosius metus – tokie jie ir bus“ – esame visi girdėję, todėl LKU kredito unijų grupė dovanoja galimybę kredito kortelių „Mastercard Standard“ turėtojams metus pradėti SPA procedūromis.

Viskas, ką reikia padaryti, tai visu žaidimo laikotarpiu su savo „Mastercard Standard“ kortele atlikti 5 (penkias) arba daugiau mokėjimo operacijų ir užpildyti dalyvio anketą čia. Skaičiuojamos operacijos tiek atliktos internete, tiek fizinėse prekybos ar paslaugų teikimo vietose.

Žaidimo, kuris vyks nuo 2022 m. gruodžio 9 d. iki 2023 m. sausio 9 d., dalyviams iš viso atiteks penki 200 eurų vertės, o vienam laimingajam – 500 eurų vertės dovanų kuponas į „Vytautas Mineral SPA“ Birštone. Su nugalėtojais, kurie bus išrinkti burtų keliu, jau 2023 m. sausio 16 d. bus susisiekta asmeniškai dalyvio anketoje nurodytais kontaktais.

Unija kišenėje

Pastaraisiais metais rekordiškai daugėjant atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis, o taip pat ir vietų, kur jomis galima atsiskaityti – grynieji pinigai tampa vis mažiau patrauklia alternatyva. Ir nors šias tendencijas paspartino pandeminiai ribojimai, tačiau tokie gyventojų įpročiai, panašu, išliko ir po jos.

„Greitai kintančiame pasaulyje klientams aktualūs paprasti, aiškūs ir patogūs finansiniai sprendimai. LKU kredito kortelė „Mastercard Standard“ suteikia galimybę naudotis kortelėje esančiomis lėšomis Lietuvoje ir užsienyje, o už operacijas kita nei eurų valiuta kredito unijos netaiko papildomų valiutos keitimo mokesčių. Taip pat mokėjimo kortele galima užsisakyti viešbučio kambarį, lėktuvo bilietą. Esant poreikiui – pasinaudoti kredito limitu ar kelionių draudimo paslauga“, – teigia LCKU Verslo ir projektų vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė ir primena, kad tie, kurie kortelės dar neturi, ją gali užsisakyti artimiausioje LKU grupės kredito unijoje.

„MasterCard“ – tai viena didžiausių debeto ir kredito kortelių mokėjimo sistemos operatorių, su kuria bendradarbiavimą LKU grupės kredito unijos pradėjo prieš daugiau nei 15 metų, tada pristačiusios pirmąsias LKU mokėjimo korteles privatiems klientams. 2022-ųjų pradžioje LKU grupės kredito unijos pradėjo teikti kredito korteles ir verslo klientams „Mastercard Business“, o kitais metais, planuojama, dienos šviesą išvys ir visai naujas produktas – mokėjimo kortelės fiziniams asmenims „Mastercard Debit“.

Finansinių sukčių aktyvumas antrąjį šių metų ketvirtį smarkiai išaugo – masinių atakų sulaukta prisidengiant bankų, siuntų gabenimo tarnybų, prekybos platformų vardais. Beveik dvigubai augus ne tik incidentų skaičiui bei nuostoliams, bet ir sugrąžinamų lėšų sumai, Lietuvos bankų asociacija ir jos vienijamos 20 finansų įmonių drauge su Lietuvos policija ir kitais partneriais pradeda informacinę kampaniją „Atpažink sukčių“, kurios tikslas – atkreipti žmonių dėmesį į apgavikų dažniausiai pasitelkiamas kaukes.

Šalies televizijų ir radijo stočių eteryje šiandien pasirodys kampanijos klipai. Visi norintieji išsamiau susipažinti su populiariausiais sukčiavimų scenarijais kviečiami apsilankyti interneto svetainėje www.atpazinksukciu.lt.

„Bendradarbiaudami su finansų sektoriaus prevencijos specialistais ir policijos ekspertais išskyrėme dažniausiai nusikaltėlių pasitelkiamas kaukes. Kitaip tariant, scenarijus, kuriuos šie pasitelkia sukčiaudami, jiems būdingas frazes ir pažadus. Jų pagrindu sukurti radijo bei TV klipai atskleidžia, kad, susidūrus su sukčiais, toli gražu neiškart suprasi, su kuo turi reikalų. Tik išlaikydamas šaltą protą ir neskubėdamas reaguoti gali iš pavienių ženklų pažinti, kad bendrauji ne su tuo, kuo asmuo prisistato, o su kauke“, – sakė LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

„Finansiniai sukčiai taiko pačius įvairiausius psichologinio spaudimo metodus bei naujas technologijas. Tad sudaryti tipinės jų aukos portretą – vis sudėtingesnė užduotis, mat patys sukčiai turi įvairių kaukių. Nuo apgavikų gali nukentėti bet kuris asmuo – budrumas ir apdairumas šiandien ypač svarbus kiekvienam iš mūsų“, – akcentavo Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas.

Kampanijos kūrybinį sprendimą pasiūlė reklamos agentūra „NEW! Agency“. „Nagrinėdami užduotį aiškia žinute pasiekti ir perspėti kuo daugiau žmonių, supratome, kad svetimo skausmo nebūna. Kitų asmenų ašaros ir nesėkmės visada jaudina gerokai mažiau nei mūsų pačių patirtys, nes instinktyviai esame linkę nelaikyti savęs „tokiais kvaileliais“, pasimaunančiais ant sukčių kabliuko. Taip gimė idėja panaudoti kaukių metaforą, aiškiai ir tiksliai parodančią, kad sukčiai kasdien vis gudresni ir apsimeta net pačių patikimiausių profesijų atstovais. Siekėme, kad kampanija savo nuotaika bei koloritu kuo labiau išsiskirtų dabartiniame informaciniame sraute, paskatintų stabtelėti ir susimąstyti. Būtent šis patarimas labiausiai įsiminė, konsultuojantis su prevencijos specialistais“, – teigė „NEW! Agency“ kūrybos vadovas Mindaugas Juozapavičius.

Daugėjo netikrų SMS ir laiškų

LBA reguliariai atnaujinama sukčiavimų statistika rodo, kad 2022-ųjų antrąjį ketvirtį incidentų skaičius, lyginant su pirmuoju, išaugo daugiau nei du kartus. Išviliota ir beveik dvigubai daugiau pinigų. Gyventojai sukčiams pervedė apie 4 mln. eurų (palyginimui, I ketvirtį – per 2 mln.), užfiksuoti iš viso 2454 incidentai (I ketvirtį – 1056).

Beveik 780 tūkst. eurų buvo sustabdyta bankų pastangomis, kilus įtarimų dėl klientų patvirtintų operacijų. Per tris mėnesius žmonėms ir įmonėms taip pat grąžinta 776 tūkst. eurų, kurie buvo jau iškeliavę iš kliento banko – tai yra bendro teisėsaugos ir bankų darbo rezultatas.

Dažniausiai sukčiai skambina, rašo trumpąsias SMS žinutes ar elektroninius laiškus. Apsimeta teisėsauga, bankų tarnautojais, investicijų brokeriais, netgi bendrovių vadovais ar verslo partneriais. Imasi ir romantinių pinklių – pažinčių internetu. Aukų ieško ir skelbimų portaluose – siūlosi įsigyti prekę ir pateikia fiktyvias nuorodas į svetainę.

Ryškiausia pastarojo laikotarpio tendencija – per antrąjį ketvirtį beveik keturis kartus padaugėjo „fišingo“ atvejų, kai siunčiama suklastota SMS žinutė arba laiškas, primenantis banko ar kitų institucijų pranešimus, siekiant gauti interneto banko prisijungimo duomenis, patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus ir pan. Tokių apgavysčių fiksuota daugiau kaip 1500, jos sudarė daugiau kaip 60 proc. visų incidentų. Šitaip iš žmonių išviliota per 1 mln. eurų.

Pernai Lietuvos gyventojų ir įmonių patirti nuostoliai dėl finansinio sukčiavimo sudarė 10,2 mln. eurų, užpernai – 4,8 mln. eurų.

Finansų sektoriaus specialistai primygtinai ragina niekam neatskleisti savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų. Taip pat neatidarinėti įtartinų nuorodų, kurias siunčia nepažįstami asmenys, neskubėti reaguoti į gąsdinančias žinutes ar skambučius, kuriais pranešama apie neva užblokuotas paskyras, sąskaitas ir pan.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad sukčiai naudoja nuorodas, kurios primena oficialias bankų ar kitokių paslaugų teikėjų svetaines. Ekspertai kviečia naudotis tik oficialiais bankų interneto puslapiais, pirkti patikrintose elektroninės prekybos vietose.

Specialistai taip pat pataria neskubėti priimti sprendimų, aklai nesivadovauti nepažįstamųjų patarimais – turint daugiau laiko dažnai kyla daugiau klausimų, kurie galbūt padės išvengti finansinių sukčių pinklių.

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 44 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), išplėtė išmaniosios programėlės funkcijas verslo klientams. Nuo šiol verslo klientai galės atlikti tas pačias funkcijas, kaip ir privatūs klientai, įskaitant mokėjimus tarp savo sąskaitų ir į kitas finansų įstaigas. Tikimasi, kad išmanioji programėlė dar labiau palengvins kasdienes operacijas verslo subjektams.

„Tendencijos rodo, kad ženkliai daugėja kredito unijų narių, įskaitant ir verslo klientų, kurių kasdienis palydovas – išmanusis telefonas. Tai mums buvo reikšmingas signalas, kaip tapti dar artimesnėmis finansų įstaigomis esamiems ir potencialiems klientams.“ – Sako LCKU Verslo ir projektų vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė.

Be naujų funkcijų, LKU išmaniojoje programėlėje verslo klientai ir galės patikrinti sąskaitos likutį, peržiūrėti paskutinių mokėjimų sąrašą, gauti mokėjimo sąskaitų išrašą už 90 dienų ir atlikti kitus veiksmus. Naudojantis programėle, tiek privatūs, tiek verslo klientai gali paskambinti arba išsiųsti žinutę tiesiai savo kredito unijos specialistui.

LKU išmaniąją programėlę galima nemokamai parsisiųsti ir įdiegti į kelis skirtingus įrenginius. Programėlė pasiekiama „Google Play“ („Android“) bei „AppStore“ („iOS“) parduotuvėse.

LKU kredito unijų grupė jau daugiau nei 25-erius metus glaudžiai bendradarbiaujančiai su šalies verslo sektoriumi. Todėl išplėtotos programėlės funkcijos –  ne vienintelė naujiena, pasiekusi verslo klientus per pastarąjį laikotarpį.

Praėjusių metų pabaigoje kredito unijos pristatė ir tarptautinę mokėjimo kortelę verslui „Mastercard Business“. Kortelės sąskaitoje esančiomis įmonės lėšomis jos turėtojai gali apmokėti už prekes ir paslaugas, atsiskaityti internetu, užsisakyti lėktuvo bilietą, viešbučio kambarį ar rezervuoti automobilį Lietuvoje bei užsienyje. Taip pat pagrindinės „Mastercard Business“ kortelės turėtojas yra nemokamai apdraudžiamas kelionių draudimu. Kredito unijos teikia ir mokėjimo kortelių aptarnavimo, draudimo ir taupymo juridiniams asmenims pagal terminuotojo indėlio sutartį paslaugas.